Rytuose stovyklas išlaisvindavo Raudonoji Armija]: 1944 m. liepą Majdaneką, 1945 m. sausio 27 d. Aušvicą, o per kelis kitus mėnesius Gross-Roseną, Sachsenhauzeną, Ravensbruką, Štuthofą ir Tereziną.
Vakaruose Amerikos kariai išlaisvino Buchenvaldą, Dachau, Dora-Mittelbau, Flossenburgą, Mauthauzeną ir kitas stovyklas. 1945 m. balandžio 15 d. į Bergen-Belseną įžengę britų kariai rado apie 60 000 kalinių, daugelis iš jų buvo kritinės būklės, apsupti tūkstančių nepalaidotų kūnų, kentė nuo bado ir siaučiančios šiltinės epidemijos. BBC korespondento Richardo Dimbleby ir CBS korespondento Edo Murrow transliacijos iš išlaisvintų stovyklų, kaip ir filmuoti vaizdai per televiziją, stipriai sukrėtė klausytojus ir žiūrovus.
1945 m. balandžio 12 d. vyriausiasis Sąjungininkų Europoje vadas, generolas Dvaitas D. Eizenhaueris ir JAV generolai Džordžas S. Patonas ir Omaras N. Bradley aplankė Ohrdrufo koncentracijos stovyklos vietą. Vėliau Eizenhaueris perdavė Vašingtono jungtinio štabo vadui, generolui Džordžui K. Maršalui žinutę, kurioje rašė: „Tai, ką mačiau, neįmanoma nusakyti žodžiais… Atvykau čia sąmoningai, kad galėčiau pats pamatyti ir prireikus liudyti prieš šiuos nusikaltėlius, jei kam nors kiltų mintis juos kaltinti vien tik propaganda.“
[Raudonoji Armija: Sovietų Sąjungos armija ir oro pajėgos. Galiausiai lemiamą vaidmenį Antrajame pasauliniame kare suvaidinusi Raudonoji Armija iš pradžių nesugebėjo tinkamai reaguoti į vokiečių invaziją. Ją susilpnino 1930 m. vykdyti karininkų valymai ir Stalino atsisakymas laiku pasinaudoti savo generolų patarimais. Po sunkių 1942 m. kovų Raudonoji Armija perėmė iniciatyvą Vokietijai 1943 m. sausį pralaimėjus Stalingrado mūšyje. Su amerikiečių pagalba, sovietų pajėgos nustūmė vokiečius atgal į Reichą ir 1945 m. balandžio–gegužės mėnesiais užėmė Berlyną. Istorikai teigia, kad per Antrąjį pasaulinį karą žuvo maždaug 8,7 milijono Raudonosios Armijos kareivių, o dar apie 4,6 milijono dingo be žinios.]
