Mordechai Anielewicz gimė Varšuvoje 1919 arba 1920 m. Būdamas paauglys jis aktyviai dalyvavo sionistinio jaunimo judėjime „Hashomer Hatzair“. Prasidėjus karui kartu su kolegomis jis aktyviai dalyvavo pasipriešinime ir pradžioje bandė suorganizuoti nelegalius žydų pervežimus iš sovietų okupuotos Lietuvos į Palestiną. Po sovietų valdžios suėmimo jis tapo savanoriu ir organizavo „Hashomer Hatzair“ aktyvistus vokiečių okupuotose teritorijose. Kartu su daugeliu kitų jaunuolių jis keliavo po Lenkiją, rinko informaciją ir padėjo išleisti pogrindinį laikraštį.
Išgirdęs pirmuosius pranešimus apie operatyvinių grupių vykdomas masines žydų žudynes, Anielewicz pradėjo organizuoti ginkluoto pasipriešinimo judėjimą Varšuvos gete dar 1941 m. birželio mėn. Nemažai geto gyventojų su jo planais nesutiko, nes daugelis manė, kad ginkluotas pasipriešinimas sukels nepavydėtinas pasekmes labiausiai pažeidžiamiems geto gyventojams. 1942 m. vasarą į Treblinką naciai deportavo ir nužudė beveik visus geto vaikus ir senolius. Gete liko apie 60 000 žydų, dauguma jaunuoliai ir suaugusieji, kurie suprato, kad net jei jie nekovos, vis tiek bus sunaikinti. 1942 m. lapkritį įvairios pogrindinės žydų aktyvistų grupės susijungė į ZOB (žydų kovos organizaciją), kuriai vadovavo Anielewicz.
Po pirmųjų susirėmimų, įvykusių 1943 m. pradžioje, ZOB iki balandžio dėjo visas pastangas, kad kuo tinkamiau pasiruoštų artėjantiems mūšiams. 1943 m. balandžio 19 d. vokiečiai bandė pradėti paskutinių trėmimų etapą. Per kitas tris savaites ZOB kovojo už kiekvieną geto pastatą, privertė nacius kviestis pastiprinimą ir nugriauti visą getą. ZOB štabas buvo sunaikintas 1943 m. gegužės 8 d. Anielewicz ir beveik visi ZOB vadai buvo nužudyti. Paskutiniame savo laiške jis paaiškina, kad šis sukilimas yra paprasčiausias jo vilčių dėl žydų pasipriešinimo įgyvendinimas: „Mano gyvenimo svajonė išsipildė, aš išgyvenau ir pamačiau didingą ir šlovingą žydų geto pasipriešinimą.“
