Šmulas Zygielbojmas (1895–1943 m.) buvo Lenkijos žydas, socialistas politikas ir ištremtosios Lenkijos vyriausybės narys, kuris 1943 m. gegužę Londone, protestuodamas prieš sąjungininkų neveiklumą vokiečių vykdomo masinio Europos žydų naikinimo akivaizdoje ir dėl pralaimėjimo Varšuvos geto sukilime, nusižudė.
Zygielbojmas gimė neturtingoje darbininkų šeimoje, Liublino provincijoje, Rytų Lenkijoje, buvo vienas iš dešimties vaikų. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje šeima persikėlė į Chelmą, o 1917 m. Zygielbojmas atstovavo miestui pirmajame Generalinės žydų darbininkų sąjungos suvažiavime, geriau žinomame kaip „Bundas“. 1920 m. jis paprašė leidimo vykti į Varšuvą, kad galėtų dirbti politikoje. 1924 m. tapo „Bundo“ centrinio komiteto nariu ir ėjo šias pareigas iki pat mirties. 1936 m. „Bundas“ išsiuntė jį dirbti į Lodzę, o 1938 m. jis buvo išrinktas miesto tarybos nariu.
Karo pradžioje Zygielbojmas dalyvavo Varšuvos gynyboje. Kai vokiečiai pareikalavo miesto įkaitų, Zygielbojmas savanoriškai pasisiūlė būti vienu iš jų. Įkūrus Judenratą, jis tapo jo nariu, tačiau kiti „Bundo“ nariai pasirūpino, kad jis paliktų šią organizaciją, baimindamiesi pasekmių dėl jo drąsios retorikos prieš getų politiką. Iš pradžių jis bėgo į Belgiją, tačiau dėl 1940 m. invazijų buvo priverstas bėgti į Prancūziją, o paskui į JAV. 1942 m jis atvyko į Londoną.
Nuo 1942 m. kovo jis ir sionistas Ignacijus Švarzbartas buvo du Lenkijos žydai, ištremtosios vyriausybės nariai Londone. Vėliau Zygielbojmas išleido brošiūrą „Sustabdykite juos dabar: masinės vokiečių vykdomos žydų žudynės Lenkijoje“, tačiau ji nesusilaukė didelio dėmesio. Gruodį susitikęs su lenkų pogrindžio kurjeriu Janu Karskiu, dirbusiu su Varšuvos gete slaptai veikusios „Oneg Shabbat“ grupės renkamais dokumentais, Zygielbojmas per BBC (visuomeninio transliuotojo) laidą pareikalavo imtis veiksmų, kad būtų nutrauktas „didžiausias nusikaltimas žmonijos istorijoje“.
Po keturių mėnesių, 1943 m. balandžio 19 d., Bermudų konferencijos atidarymas sutapo su Varšuvos geto sukilimo pradžia. Gegužės pradžioje nusivylęs sąjungininkų neveiklumu, Zygielbojmas sužinojo, kad Varšuvos gete mirė jo žmona ir vyresnysis sūnus. Gegužės 11 d. jis parašė laišką Lenkijos prezidentui Rackievičiui ir ministrui pirmininkui Vladislavui Sikorskiui, kuriame kritikavo sąjungininkų ir Lenkijos vyriausybių neveiklumą. Po to jis nusižudė. Jo simbolinio protesto prašymu kūnas buvo kremuotas. Išgyvenęs Zygielbojmo sūnus Jozefas 1959 m. atsiėmė tėvo palaikus iš „Golders Green“ krematoriumo Londone. Vietinei žydų bendruomenei atsisakius laidoti palaikus, 1961 m. jie buvo nugabenti į Jungtines Amerikos Valstijas.
Zygielbojmui Varšuvoje pastatytas paminklas, o Londone ir Chelme įrengtos memorialinės lentos. Varšuvos paminkle iškaltas jo paskutiniojo laiško tekstas: „Negaliu tylėti ir negaliu gyventi, kai žudomi išlikusieji Lenkijos žydai, kuriems aš atstovauju“.
