Aba Kovneris (1918–1987 m.) ir Vitka Kempner (1922–2012 m.) buvo jaunųjų sionistų judėjimo „Ha-Shomer ha-Za'ir“ Vilniaus skyriaus lyderiai. Vitka gimė Kališe, Lenkijoje, tačiau 1939 m., po vokiečių invazijos, ji persikėlė į sovietų okupuotą Lietuvą. Kovneris gimė Sevastopolyje, tačiau vidurinę mokyklą lankė Vilniuje.
1941 m. rudenį, po vokiečių invazijos į Sovietų Sąjungą, Vilniuje naciai įkūrė du getus. Neužilgo Paneriuose prasidėjo masiniai žydų sušaudymai. Kai gandai apie žudymus pasiekė getą, Kempner ir Kovneris jaunimo grupę pradėjo ruošti partizaninei veiklai. Kempner atliko pirmąjį šios grupės ginkluoto pasipriešinimo veiksmą – ji iš geto kontrabanda išgabeno bombą geležinkelio linijai susprogdinti.
Vėliau 1941 m. Kovneris įsitikino, kad sušaudymai Paneriuose buvo tik žydų išnaikinimo Europoje plano dalis. 1941 m. gruodžio 31 d. Kovneris, Kempner ir kurjerė Tosia Altman, šiandien jau garsiu šūkiu, pakvietė Vilniaus geto žydus nepasiduoti: „Jie neves mūsų į skerdyklą kaip avių“. Tai buvo vienas ankstyviausių nacių plano atskleidimų, kuris padėjo suvienyti Vilniaus pasipriešinimo dalyvius į Jungtinę partizanų organizaciją.
Tačiau prieš 1943 m. rugsėjį įvykusį galutinį geto likvidavimą, Kovneriui ir Kempner nepavyko įtikinti daugelio Vilniaus geto gyventojų bėgti. Per devynis mėnesius jų partizanų būrys „Keršytojai“ prieš vokiečius įvykdė keletą sėkmingų operacijų. Manoma, kad jie nužudė apie 212 vokiečių ir išgelbėjo 71 žydą.
1944 m. liepą Kovneris ir Kempner grįžo į Raudonosios Armijos išlaisvintą Vilnių. Supykdyti masinių žudynių ir niokojimų, jie sumanė atkeršyti vokiečiams apnuodydami duoną karo belaisvių stovykloje. Iki 1946 m. įvykusių Kovnerio ir Kempner tuoktuvių, jie taip pat veikė kartu su pogrindžio organizacija „Brichah“ ir padėjo išgyvenusiems bėgti į Palestiną. Susituokę jie ir patys emigravo į Palestiną.
Kai 1948 m. Kovneris vadovavo daliniams Izraelio nepriklausomybės kare, jis tapo garbinamu rašytoju ir poetu. 1961 m. jis liudijo Adolfo Eichmano teisme ir perskaitė Vilniaus atsišaukimą. Abas Kovneris mirė 1987 m. Vitka Kempner mirė 2012 m.
