Naciai persekiojo ne vien tik žydus. Nacistinės
Vokietijos valdžia nusiteikė veikti ir prieš kitas grupes, kurios neatitiko jos
suvokimo apie rasinį ir biologinį pilnavertiškumą, pvz., romų bendruomenę,
neįgaliuosius ir kai kurias slavų tautas, o ypač lenkus. Nedidelė Vokietijos
juodaodžių grupelė taip pat buvo persekiojama. Jie buvo diskriminuojami,
suimami, sterilizuojami ir žudomi.
Kitos grupės, įskaitant komunistus, socialistus, Jehovos liudytojus ir
homoseksualus, buvo persekiojamos dėl politinių pažiūrų, ideologijų ar
nepageidaujamo elgesio. 1941 m.
birželį vokiečiams įsiveržus į SSRS, specialieji mobilieji SS daliniai, žinomi
kaip Einsatzgruppen, okupuotose
teritorijose pradėjo žudyti sovietų valdininkus, komunistus, romus ir žydus.
Manoma, kad nužudyta apie 2 000 000 žydų vokiečių okupuotose sovietų
teritorijose. Be to, sovietų karo belaisvius naciai laikė ne žmonėmis ir
„komunistinės grėsmės“ dalimi. Manoma, kad 1941–1945 m. nužudyta 3,3 mln.
sovietų belaisvių. Pagal dydį, tai antra po žydų labiausiai nukentėjusi aukų
grupė.
