Nacistinė Vokietija buvo totalitarinis režimas, Antrojo
pasaulinio karo metu valdęs Vokietiją, Vokietijos aneksuotas šalis ir regionus
bei Vokietijos okupuotas šalis. ji valdė nuo 1933 m. sausio 30 d.,
kai Adolfas Hitleris buvo paskirtas Vokietijos kancleriu, iki 1945 m.
gegužės 8 d., kai Vokietija pasidavė Sąjungininkams (JAV, Jungtinei
Karalystei ir Sovietų Sąjungai).
Viena iš pagrindinių nacistinės Vokietijos krypčių, buvo jos rasistinė
ideologija, o ypač bauginantis antisemitizmas, pagrįstas vokiečių arba arijų
rasės pranašumo prieš kitas rases koncepcija. Jų manymu, žydai ir kai kurios
kitos grupės, pavyzdžiui, romai ar sintai, teršia Vokietijos visuomenę ir kelia
jai pavojų. Tai vyko nepaisant tokių grupių narių, o ypač Vokietijos žydų,
indėlio įvairiausiose Vokietijos visuomenės srityse. Siekdami „išvalyti“
vokiečių visuomenę, naciai nužudė maždaug šešis milijonus Europos žydų, be to,
persekiojo tūkstančius žmonių dėl jų seksualinės orientacijos, fizinės ir
psichinės negalios.
[Totalitarinis – siekiantis kontroliuoti gyventojus kiekvienoje jų
gyvenimo srityje pagal ideologinius principus.]
[Antisemitizmas – neapykanta žydams. Bandymai apibrėžti antisemitizmą vis
dar išlieka prieštaringi, tačiau šalių vyriausybės ir įvairios organizacijos
plačiai vartoja Tarptautinio holokausto aukų atminimo aljanso apibrėžimą ir
pavyzdžius.]
