Nikolas Wintonas (1909–2015), buvęs biržos makleris, gimė Vakarų Hempštede, Londone. Jo tėvai užaugo vokiečių-žydų šeimoje, tačiau savo sūnų nusprendė pakrikštyti anglikonų bažnyčioje. Nuo 1938 m. gruodžio iki 1939 m. rugsėjo Wintonas su savo draugais ir kolegomis Prahoje ir Londone organizavo vaikų pervežimą ir priėmimą. Šiems vaikams grėsė po 1939 m. vokiečių įsiveržimo Čekoslovakijoje įsigalioję rasistiniai nacių įstatymai.
Į Prahą Wintoną pakvietė atvykti jo draugas, Martinas Bleikas, Vestminsterio mokyklos mokytojas ir Didžiosios Britanijos pabėgėlių iš Čekoslovakijos komiteto narys. Bleikas supažindino Wintoną su Doreen Wariner, kuri jam parodė perpildytas pabėgėlių stovyklas. Dirbdamas viešbučio kambaryje, kur peticijas dažnai tekdavo išklausyti besiskutant, Wintonas rinko prašymus. Į Londoną jis parsivežė vaikų sąrašą. Laisvus vakarus ir savaitgalius jis leido ieškodamas šiems vaikams paramos ir globėjų. Jis tikėjo, kad nacių, sulaužiusių 1938 m. rugsėjo mėn. Miuncheno susitarimą, laikas Čekoslovakijoje suskaičiuotas.
1939 m. kovo 14 d. iš Prahos lėktuvu išskrido pirmoji dalis vaikų, o jau kitą dieną Trečiasis Reichas įsiveržė į Čekoslovakiją ir prijungė Čekijos dalį prie Vokietijos, slovakus palikdamas marionetine valstija. Nuo kovo iki rugpjūčio Wintonas su kolegomis suorganizavo dar septynis vaikų pervežimus geležinkeliu. Paskutinė dalis iš Prahos išvyko 1939 m. rugpjūčio 2 d., o po mėnesio prasidėjo Antrasis pasaulinis karas.
Wintono darbai mažai kam buvo žinomi iki devintojo dešimtmečio pabaigos, kai jo žmona Gretė surado bylą, kurioje buvo surinkta išsami informacija apie 669 vaikus, kuriems jis padėjo. 1988 m. BBC laida „That’s Life“ papasakojo britų auditorijai Wintono istoriją, tačiau tik nedaugelis jo išgelbėtųjų galėjo šią laidą pamatyti. 2002 m. Wintonui buvo suteiktas garbės riterio titulas už tarnystę žmonijai. Paprašytas paaiškinti savo sprendimą išgelbėti tiek daug vaikų, jis atsakė, kad kažką paprasčiausiai reikėjo daryti. Jis pacitavo jam Prahoje 1938 m. pasakytus Doreen Wariner žodžius: „Paklausyk, jei visi sako, kad nieko negalima padaryti, pamėgink tai padaryti pats“. Wintonas mirė 2015-aisiais, sulaukęs 106 metų.
