Karo pabėgėlių taryba (angl. „War Refugee Board“, WRB) buvo įkurta 1944 m. sausį prezidento Franklino Ruzvelto vykdomuoju įsakymu. Vykdomasis įsakymas nurodė, kad sėkmingai vykstant karo eigai, Amerika ketina „imtis visų įmanomų priemonių, kad išgelbėtų priešo priespaudos aukas, kurioms gresia mirtinas pavojus, ir suteiktų jiems visą įmanomą pagalbą, atitinkančią sėkmingą karo persekiojimą“.
Džono Pehle vadovaujama WRB dirbo su žydų organizacijomis, rezistencinėmis grupėmis ir neutraliųjų šalių diplomatais, siekdama išgelbėti kuo daugiau besislapstančių ir koncentracijos stovyklose kalinčių žydų, paviešinti Amerikos visuomenei informaciją apie Aušvice vykdomas žudynes, kad visais įmanomais būdais stabdytų tolesnius nusikaltimus. WRB ir Jungtinis Amerikos žydų paramos komitetas gerai žinomi dėl švedų diplomato Raoulio Wallenbergo, išdavusio švediškus dokumentus Budapešte ir taip išgelbėjusio tūkstančius žydų, veiklos finansavimo. Tačiau karui pasibaigus, nors WRB išgelbėjo dešimtis tūkstančių žydų, Pehle apibūdino savo darbą kaip „mažą ir vėlyvą indėlį“.
