Aušvico stovyklų kompleksas buvo vienintelis institutas, sistemingai žymėjęs kalinius numeriais juos ištatuiruojant. Tai palengvino nuo bado, ligų ar žiaurumo mirusių žydų identifikavimą stovyklose. Naujai atvykusiems kaliniams buvo priskiriamas kalinio eilės numeris stovykloje, juo taip pat buvo žymimos kalinių uniformos.
Iki karo pabaigos stovyklos vadovybė naudojo devynias skirtingas numerių skaičių sekas. Tai padėjo atskirti kalinius, priklausiusius konkrečioms rasinėms ar etninėms grupėms.
Tik darbui parinktiems kaliniams buvo skiriami eilės numeriai; tiems, ką iš karto siuntė į dujų kameras, numeriai priskiriami nebuvo.