Mauthauzenas – 1938 m. Vokietijai prijungus Austriją, šalia Linzo įkurta koncentracijos ir darbo stovykla. Pagrindinis stovyklos išskirtinumas buvo karjeras, kuriame priverstinai dirbo stovyklos kaliniai. Į karjerą vedantys laipteliai buvo kankinimų ir žudymo priemonė: tie, kas nebegalėjo panešti beprotiškai sunkių krovinių, buvo metami nuo viršaus žemyn ir taip nužudomi.
Karui progresuojant Mauthauzenas tapo stovykla nusikaltėliams ir pasipriešinusiems nacių režimui. Čia buvo kalinami Jehovos liudytojai ir kiti religiniai oponentai. 1940 m. balandžio mėn. Prancūzijos Vichy perdavė tūkstančius Ispanijos pilietinio karo pabėgėlių. Dauguma jų, mažiausiai 7000, buvo įkalinti Mauthauzene. Mauthauzene mirė maždaug 90 000 žmonių: mažiausiai 14 000 iš jų žydai.
Vėlesniais karo etapais Mauthauzenas buvo naudojamas tūkstančiams kalinių, evakuotų iš rytuose vykusių mirties žygių. 1945 m. gegužės 5 d., praėjus dviem dienom po to, kai pabėgo paskutiniai SS nariai, Mauthauzeną išlaisvino amerikiečių būriai. Dabar ten įrengtas memorialinis muziejus.
