„Theresienstadt“ buvo Reicho Bohemijos ir Moravijos protektoriate (dabar Čekijos Respublika) įkurta hibridinė koncentracijos stovykla ir getas. Jis veikė trejus metus – nuo 1941 m. lapkričio iki 1945 m. gegužės.
„Theresienstadt“ buvo numatyta kaip tranzitinė stovykla žydams, kurie vėliau buvo siunčiami į Aušvico ir kitus naikinimo centrus. Joje taip pat kalėjo nemažai garsių žydų, turinčių tarptautinę reputaciją politikos ir meno srityse. Tai reiškia, kad šios stovyklos kalinių kultūrinis ir edukacinis gyvenimas buvo išskirtinai turtingas.
Ši stovykla taip pat garsi tuo, kokią reikšmę turėjo bandant nuslėpti masinius žudymus. Siekdami pavaizduoti, kad tremiami ir žudomi ne visi žydai, naciai išsaugodavo dalį jų, dažniausiai mažus vaikus, pagyvenusius ir kitus netinkamus darbui stovyklose. Ši situacija apogėjų pasiekė 1944 m., kai Tarptautiniam Raudonajam Kryžiui buvo leista atvykti ir apžiūrėti stovyklą. Apie šią stovyklą ir jos „bendradarbiavimą“ su Raudonuoju Kryžiumi buvo sukurtas propagandinis filmas, „Fiureris žydams dovanoja miestą“.
Iš tiesų, beveik 90 000 į „Theresienstadt“ ištremtų žydų, iš maždaug 140 000, buvo deportuoti ir nužudyti rytuose, o dar 33 000 mirė stovykloje, daugiausia dėl bado, nepakankamos mitybos ir ligų.
