Patekęs į valdžią, Adolfas Hitleris nuo 1933 m. buvo Vokietijos lyderis (fiureris) ir neginčijamas diktatorius. 1945 m. balandžio 30 d. jis nusižudė savo bunkeryje, Berlyne.
1889 m. jis gimė Austrijoje ir pradžioje nebuvo sėkmingas. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Vienoje jis iš dalies valkatavo. 1913 m. jis pasitraukė iš Austrijos ir Pirmojo pasaulinio karo metu tarnavo Vokietijos kariuomenėje. 1920 m. pradžioje jis tapo Vokietijos dešiniosios ekstremistinės nacionalsocialistinės darbininkų partijos (vadinamos nacių partija) lyderiu.
Hitleris buvo charizmatiškas oratorius. Jis palaikė radikalų nacionalizmą ir pavojingai antisemitiškas pažiūras, pagrįstas klaidinga nuostata, kad žydai atsakingi už Vokietijos pralaimėjimą Pirmajame pasauliniame kare, kad Vokietijos didybė bus atkurta pašalinus iš jos žydus, kitas žemesnes rases, politinius nacių priešininkus ir kitus nepageidaujamus visuomenės elementus. Hitlerio ideologija buvo išdėstyta jo knygoje „Mein Kampf“ (mano kova), išleistoje 1925–1926 m. Šią knygą jis pradėjo rašyti kalėjime, po nesėkmingo 1923 m. lapkričio mėn. Alaus pučo.
