„Krištolinė naktis“, dažnai dėl parduotuvių ir sinagogų išdaužytų langų vadinama „Dužusių stiklų naktis“, yra eufemistinis nacių sukurtas terminas, kuriuo vadinamas 1938 m. lapkričio 9–10 d. Vokietijoje, Austrijoje ir vokiečių okupuotame Čekoslovakijos Sudetų krašto regione įvykdytas masinis antižydiškas pogromas.
1938 m. lapkričio 9 d. „SA“ ir „Hitler Youth“ organizacijų nariai netrukdomi policijos išėjo į Reicho gatves. Smurtautojai sudegino ir sunaikino 267 sinagogas, apiplėšė žydų parduotuves ir išdaužė jų langus, išniekino žydų mokyklas, namus ir ligonines.
Nacių propagandos pateikta šios operacijos priežastis – jaunesniojo Vokietijos diplomato nužudymas Paryžiuje; jį įvykdė žydas paauglys, kurio šeima buvo ištremta iš Vokietijos ir lenkų bei vokiečių vyriausybių palikta pasienio miestelyje Zbaszyne.
Po „Krištolinės nakties“ policija suėmė 30 000 žydų vyrų ir išvežė juos į koncentracijos stovyklas. Juos paleidus, prašymų išvykti iš Vokietijos padaugėjo, nors tik nedaugelis prašymų išduoti užsienio vizas buvo patenkinta.
Nors daugelis manė, kad šie įvykiai taps lūžio tašku vedančiu nacistinės Vokietijos antižydiškos politikos ir sentimentų eskalavimo link, tačiau jie nesukėlė reikšmingų Sąjungininkų veiksmų prieš nacius ir nepaskatino kitų šalių pakeisti požiūrį į žydų pabėgėlius. 1939 m. vasarą Jungtinės Valstijos, Kanada ir Kuba neleido išsilaipinti „MS St. Louis“ laivu atplaukusiems pabėgėliams.
[„MS St Louis“: Vokietijos laineris, 1939 m. gegužę išplaukęs iš Hamburgo į Kubą ir gabenęs 900 pabėgėlių, siekiančių išvengti nacių persekiojimo. Laivui nebuvo leista išlaipinti keleivių Kuboje, JAV ir Kanadoje. Birželį jis grįžo į Europą. Didelė pabėgėlių dalis prieglobstį rado Prancūzijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose, tačiau istorikai mano, kad dauguma plaukusiųjų šiuo laivu buvo nužudyti Aušvice.]
[„SA“: „Sturmabteilung“ (smogikų padalinys). Sukarinta Vokietijos nacionalsocialistų partijos organizacija, pritraukusi darbininkų klasės atstovus ir bedarbius veteranus. 1920–1930 m. „SA“ užsitarnavo sau reputaciją, pasižymėdama ypatingu žiaurumu ir smurtu. Trečiąjį dešimtmetį ši organizacija buvo atsakinga už partijos susirinkimų ir mitingų saugumą, taip pat „rinko“ įnašus į partijos fondus. 1933 m. valdžią perėmus naciams, SA lyderystė prisidėjo prie dar agresyvesnio nacių programos įgyvendinimo. Ši organizacija ypač siekė perimti kariuomenės kontrolę. Siekdamas kariuomenės palaikymo, 1934 m. birželį–liepą Hitleris įsakė suimti ir nužudyti „SA“ lyderius. Šis susidorojimas žinomas kaip „Ilgųjų peilių naktis“. Po šio įvykio „SA“ organizacijai naciai paskyrė nereikšmingą vaidmenį.]
[„Hitler Youth“: vokiškai „Hitlerjugend“. Paaugliams skirta jaunimo organizacija „Hitlerjugendas“ ir jos atitikmuo merginoms „Vokiečių merginų sąjunga“, 1936 m. tapo privalomos visam Vokietijos jaunimui. Neskaitant ideologinės indoktrinacijos, veiklos buvo skirtingos ir priklausė nuo lyties: berniukai daugiausia buvo ruošiami karinei tarnybai, o merginos buvo ruošiamos tapti žmonomis ir motinomis. Istorikai nesutaria, kiek įtakos vokiečių jaunimui padarė „Hitlerjugendas“. Pavyzdžiui, buvusi narė Melita Maschmann rašė, kiek ilgai ji ir jos kolegės pritarė nacių ideologijai, tačiau kiti šaltiniai teigia, kad dalyvavimui jaunimo judėjimuose kai kurie jaunuoliai nepritarė.]
