Nacionalsocialistinė darbininkų partija (NSDAP) buvo ekstremistinė Vokietijos dešiniųjų politinė partija, įkurta 1920 m., Vokietijai pralaimėjus Pirmąjį pasaulinį karą. Jos lyderis nuo 1921 m. iki 1945 m. buvo Adolfas Hitleris.
Partija žadėjo ginti Vokietijos kultūrines vertybes nuo kosmopolitiškos žydų įtakos, atšaukti griežtas Versalio sutarties nuostatas, kurios po Pirmojo pasaulinio karo demilitarizavo Vokietiją ir uždėjo jai didžiulę ekonominę naštą, apsaugoti Vokietiją nuo įžvelgtos komunizmo grėsmės ir sugrąžinti jai iki Pirmojo pasaulinio karo turėtą statusą tarptautinėje arenoje.
1928 m. nacių partija surinko 2,6 procento Vokietijos parlamento rinkėjų balsų, o pasibaigus Didžiajai ekonominei krizei (1929–1930 m.), 1930 m. rinkimuose surinko 18,3 procento balsų ir tapo antra didžiausia politine šalies partija. 1932 m. liepos rinkimuose ji jau surinko 37,3 procento balsų ir tapo lydere.
1933 m. sausio mėn. Hitleriui tapus Vokietijos kancleriu, nacių partija tapo dominuojančia, o netrukus ir vienintele politine Vokietijos partija bei judėjimu. Nuo 1949 m. nacių partija Vokietijoje buvo uždrausta.
[Versalio sutartis: 1919 m. (pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui) veidrodinėje Versalio rūmų salėje tarp Sąjungininkų ir karą pralaimėjusios Vokietijos pasirašyta sutartis. Pagal šią sutartį Vokietija prarado užsienio ir dalį vidaus teritorijų, jai buvo paskirtos ekonominės nuobaudos ir priskirta visiška atsakomybė už 1914 m. prasidėjusį karą. Tuo laikmečiu sutartis buvo plačiai kritikuojama Vokietijoje ir kitose šalyse.]
[Didžioji ekonominė krizė: 1929 m. spalio 29 d. krito Amerikos akcijų rinkos vertė. 1920 m. Amerikos vyriausybės, siekdamos užtikrinti, kad Vokietija vykdytų Versalio sutartyje numatytus įsipareigojimus ir mokėtų kompensacijas, rėmėsi privačiomis investicijomis. Žlugus privačių investuotų verslams, Amerika buvo priversta susigrąžinti Vokietijai, Didžiajai Britanijai ir Prancūzijai teiktas paskolas ir privedė šias šalis ekonominės griūties. Dėl išaugusio nedarbo ir socialinių iššūkių politinė padėtis tapo nestabili. Vokietijoje ekonomikos griūtis buvo pagrindinė Hitlerio ir nacių iškilimo priežastis. Visą dėmesį vidaus reikalams skyrusios Didžioji Britanija ir Prancūzija 1930 m. nesugebėjo laiku pastebėti stiprėjančios agresyvios kaimynės politikos.]
