Babij Jar vardu pavadinta dauba šalia Kijevo, kur vokiečių operatyvinės grupės, sekančios vermachto pėdomis Sovietų Sąjungos teritorijoje, įvykdė didžiausią sušaudymo operaciją. Remiantis Berlyne gautomis ataskaitomis, 1941 m. rugsėjo 29–30 dienomis C operatyvinė grupė nužudė 33 771 žydą.
Vėlyvą 1941 m. vasarą vokiečių invazija į Sovietų Sąjungą vyko sėkmingai. 1941 m. rugsėjo 19 d. Vokietijos pajėgos įžengė į Kijevą, kur tuo metu žydų bendruomenę sudarė 160 000 žmonių. Tačiau maždaug 100 000 pabėgo dar prieš atvykstant vokiečiams.
Rugsėjo 20 ir 24 dienomis sprogo bėgančių sovietų padalinių ir slaptosios policijos paliktos minos, kurios nužudė nemažai vokiečių ir ukrainiečių. Po šių sprogimų sekė atsakomoji vokiečių banga – suėmimai ir sušaudymai. Rugsėjo 26 d. vokiečių vadai nusprendžia išžudyti Kijevo žydus. Rugsėjo 28 d. visame mieste buvo išplatintas raginimas kitą rytą visiems žydams susirinkti Melnikovo ir Degtiarevo gatvių sankryžoje. Pranešime žydams buvo nurodyta su savimi pasiimti dokumentus, vertingus daiktus ir drabužių. Vėliau ukrainiečiai, stebėję kito ryto įvykius, papasakojo, kas įvyko:
Tūkstančiai žmonių, daugiausia senyvo ir vidutinio amžiaus, judėjo Babij Jaro link. Ir vaikai – o, Dieve! Ten buvo tiek daug vaikų! Visa kolona dėl senyvo amžiaus žmonių ir sunkių lagaminų judėjo lėtai. Šen bei ten senolius ar sergančiuosius, kuriems trūko jėgų patiems judėti, jų sūnūs ir dukterys be jokios pagalbos vežė vežimais. Vieni verkė, kiti ramino. Dauguma judėjo užsidarę savyje, tylėdami ir laukdami pabaigos. Tai buvo baisus reginys.
Per kitas dvi dienas 33 771 žydas buvo sušaudytas. Jauna aktorė Dina Proničeva prieš šūvius įšoko į daubą ir suvaidino mirusią, kad neišsiduotų. Ji išsikasė sau kelią per ant lavonų supiltą smėlį ir išgyveno, todėl 1946 m. sausio mėn. teisme galėjo liudyti prieš kai kuriuos šį nusikaltimą įvykdžiusius asmenis.
