Nors pasaulyje nėra bendro holokausto aukų sąrašo, nuo 1940 m. mokslininkai, vyriausybinės agentūros ir žydų organizacijos vykdė nuoseklų vertinimą ir suskaičiavo maždaug šešis milijonus aukų.
Jie rėmėsi įvairiais įrašais, pvz., surašymais, vykdytais prieš Antrąjį pasaulinį karą, vokiečių ir jų sąjungininkų archyvais, išlikusiais koncentracijos stovyklų įrašais, nacių politiką diegusių karininkų ataskaitomis, pokario demografiniais gyventojų ir kitais tyrimais.
Vokiečiai nužudytų žydų statistiką vedė nuo 1942 iki 1943 m., tačiau iki karo pabaigos likus pusantrų metų nustojo. Supratę, kad pralaimi karą, vokiečiai sunaikino daugelį stovyklų dokumentų. Tačiau jų įprotis rengti dokumentus keliomis kopijomis leido tyrėjams išsiaiškinti į kai kurias stovyklas ištremtų aukų skaičius.
Tačiau mes niekada negalėsime sužinoti tikslaus žuvusiųjų skaičiaus, nes nėra galimybės patikrinti visų gyventojų sąrašų ar kitaip suskaičiuoti visus gimimus ir mirtis po tremties. Jad Vašemo lentynose guli keturi milijonai lapų su išgyvenusiųjų ir jų šeimos narių liudijimais, tačiau tų, kurių niekas nepažinojo, juose gali ir nebūti.
Dar ir šiandien nemažai tyrimų vyksta JAV memorialinio holokausto aukų muziejuje, Jad Vašeme ir kituose institutuose. Specialistai tvarko ir skaitmenizuoja nacių dokumentus, kuriuose išsamiai aprašyta jų nusikaltimų apimtis.
