Nacizmas – tai rasistinė ideologija, siekusi iš Vokietijos visuomenės pašalinti žydus ir kitų nepageidaujamų grupių atstovus. Ji nebuvo paremta nei faktais, nei logika. Hitleris ir naciai persekiojo ir naikino žydus dėl savo radikalių antisemitinių pažiūrų ir neapykantos žydams.
Ankstyvojoje propagandoje naciai teikė šiuos du pagrindinius melagingus teiginius: „Vokietijos žydai Pirmojo pasaulinio karo metu išdavė Vokietiją ir yra atsakingi už jos pralaimėjimą“ ir „Žydai yra atsakingi už Vokietijos ekonomikos žlugimą trečiojo dešimtmečio pabaigoje ir ketvirtojo pradžioje, didžiosios ekonominės depresijos laikotarpiu“. Tai nuvedė prie dar didesnio melo apie pasaulinį žydų sąmokslą.
Trečiojo Reicho metu visas
indoktrinacijos dėmesys buvo sutelktas ties žydų, „teršiančių arijų rasę“,
eliminavimu. Kiek tai įtakojo vėlesnes antisemitizmo tradicijas Vokietijoje,
lieka diskusijų objektu.
Neapykanta žydams Europoje turi gilią istoriją. Pogromai ir įvairūs išpuoliai
sutepė beveik visų viduramžių ir šiuolaikinės Europos šalių istoriją. Jie kyla
dėl krikščionių sukurto žydų – „Kristaus žudikų“, įvaizdžio ir nuolat mene
ir literatūroje pasitaikančių antisemitinių stereotipų. Šiuolaikinį
antisemitizmą pagimdė XIX a. religinė neapykanta žydams ir įsitikinimai dėl
rasinių skirtumų bei pranašumų, kurie vedė prie „kraujo praliejimo“.
Naują požiūrį į holokaustą atstovaujantis istorikas Raulas Hilbergas teigė, kad
neapykanta žydams evoliucionavo per amžius, tačiau pasižymėjo nepaprastu tikslų
ir taikytų metodų tęstinumu: „Krikščionių misionieriai pasakė: Jūs neturite
teisės gyventi tarp mūsų kaip žydai. Vėlesni pasauliniai lyderiai pasakė: Jūs
neturite teisės gyventi tarp mūsų. Ir pagaliau Vokietijos naciai nusprendė: Jūs
neturite teisės gyventi.“
[Antisemitizmas – neapykanta žydams. Bandymai apibrėžti antisemitizmą vis dar išlieka prieštaringi, tačiau šalių vyriausybės ir įvairios organizacijos plačiai vartoja Tarptautinio holokausto aukų atminimo aljanso apibrėžimą ir pavyzdžius.]
